Nuotaika sušikta. Šiandien turėjau palikti viską kas man brangu (išskyrus katę) ir persikraustyti į Vilnių. Tikrai nežinau kas čia per skylė, bet man ji nepatinka. Nė velnio. Štai ką tik čia atsikraustėm (prieš valandą), o mane jau spėjo išvadinti "kaimiete, kuri yra durna". Šaunu, ką? O dabar mane mama verčia išpakuoti kalnus dėžių su įvairiais daiktais ir juos sudėlioti į vietas. O kur jų vietos? Kur mano vieta? Kur mano vieta, aš nežinau, bet tikrai ne Vilniuje...
- Egle, baik raukytis! Geriau nueik į parduotuvę ir nupirk katei maisto, nes aš jai nežinau ko duot... Šiandien reikės eiti į parduotuvę ir gerai apsipirkti, nes šaldytuve pelė tikrai gali pasikarti. Egle? Tu čia? - ir štai ji dabar mojuoja man ranka - alio? Eglute?
- Aš čia, aš čia.. Kur jau dingsi iš šitos skylės.. Einu katei maisto pirkt.
Jau priėjus prie durų man į galvą šovė toks klausimas:
- O kur ta parduotuvė?
- Ten kai nusileisi, pasuk dešinėn ir pamatysi "ikiuką".
Negaišdama laiko užtrenkiau duris, vis dėlto aš žinau, kad jei būčiau pasilikusi bent truputį ilgiau, mama pradėtų tarškėti apie kainas, krizę ir kad imčiau pigesnį maistą. Deja, negaliu imt pigesnio, nes mano katė išlepus kaip nežinau kas ir nevalgo pigių. (man įdomu, iš kur ji sužino kainą?).
Priėjus parduotuvę, aš iškart susinervinau, nes nieko neradau joje, žodžiu, prekės išmėtytoj belenkaip: alkoholiniai gėrimai yra prie sausainių, pyragaičių, šokolado ir t.t., o tuoletinis popierius yra pre duonos. Absurdas...
- "Darling", "darling", "darling", kur po velnių tas "darling'as"?!
- Panele, gal galėčiau jums kuo padėti?
- Tai aišku, kad galėtumėte! Šitoj parduotuvėj nieko neįmanoma rasti! Tai gal pasakytumėt kur kačių maistas?! Matot, nenoriu, kad mano katė nudvėstu badu per jus!
- Na žinoma ir mes nenorėtumėme, kad jūsų katė mirtu... Kačių maistas štai ten. - taip pasakydama pardavėja parodę pirštu į vieną pusę ir nuėjo. Ryškiai matos, kad ji truputį susinervino per mane, bet man visai vienodai - aš Vilniuje ilgai netversiu, pamatysit visi.
Nuėjusi prie gyvūnų maisto skyriaus paėmiau "darling'o" ir jau ruošiaus nuskubėti prie kasos, kai trenkiausi į kažkokį vaikiną..
- Umm.. Atleisk, bet gal jau galėtum pasitraukt? Man reikia paimt šuniui maisto.
Kiek suglumusi jam atsakiau (turiu pripažinti, kad jis tikras gražuoliukas. Jo šviesūs garbanoti plaukai yra tiesiog įspūdingi, lyg iš plaukų priežiūros priemonių reklamos, o jo rudos akys.. Tiesiog mmm. Saldainiukas ne tas žodis.):
- Ummm, ammmm, eee. A a at atsiprašau.. Umm, e esu šiek tiek nerangi...
Šiaip iškart jau jaučiau kad išraudau kaip burokas.. O KAIP MAN PO VELNIŲ JAUSTIS, KAI AŠ KAIP PASKUTINĖ KVAILĖ TSITRENKIU Į TIKRĄ SALDAINIUKĄ!!!!???
Gražuoliukas, kurio vardo nežinau (GAILA) paėmė šunų maisto ir kas keisčiausia, priėjo atgal prie manęs.. Tiesiog omg.
- Hmm, labas, esu Justas.. O koks tavo vardas?
- Eglė, aš esu Eglė.
- Gražus vardas, nenorėtum nueit į coffee inn'ą su manim?
- Naa, umm norėčiau, bet matyt būtų mums labai nepatogu su gyvūnų maistu eiti..
- Matyt jo, tai susitikime šiandien antrą valandą čia, ok? Lauksiu. Tik labai ilgai nevėluok, nes stinga žiauriai ir baiminuos, kad jei vėluosi, aš jautapsiu sniego seniu. (tada jis nusijuokė, jo juokas vis dar skamba mano ausyse)
- Tai, umm iki antros valandos, pasistengsiu nevėluot.. Iki!
Grįžusi namo iš karto kritau į lovą, bet tada susivokiau, kad negaliu taip atrodydama eiti su juo į coffee inn'ą, reik sugalvot ką rengtis...
O tu baisumėlį, neturiu padorių drabužių. Tik vakarinės suknelės (aš lankiau muzikos mokyklą ir grojau smuiku, todėl dalyvavau koncertuose. Šiais metais irgi varysiu į muzikos mokyklą, tik į kitą.. Bet po velnių, negi eidama į coffee inn'ą aš rengsiuos vakarinę suknelę? Atrodysiu kaip didžiausia pasaulio idiotė!), džinsai ir palaidinės.. Gerokai pasiknaisiusi dėžėse ( gi dar nespėjom visų išpakuot, radau aptemptus žydrus džinsus, kurie mano manymu atrodys stulbinamai prie kokios laisvos maikutės ir pakabuko su žvirbliuku.. atrodysiu pritrenkiančiai, dėja neturiu laisvų maikučių kurios yra baltos, todėl teks nugvelbti iš sesės..
Mano apranga jau buvo suplanuota, o liko dar valanda. Taigi, per ją paėmiau pinigų, panaršiau internete, dar kartą patikrinau aprangą ir ją apsivilkau, po to mama privertė pavalgyt ( valgiau su SEILINUKU (kas labai nustebino šeimą)kad neišsitepčiau prieš susitikimą su gražiausiu vaikinu pasaulyje (na, gal ir ne pasaulyje, bet bent jau šioje gatvėje tai tikrai)), o tada... OMG, atleisk dienoraštuk, bet turiu lėkt, jau lygiai dvi valandos, o prie ikynės ašateisiu per kokias 5 minutes.. Tikiuosi labai nevėluosiu.. Žodžiu, varau.. Vėliau papasakosiu kas buvo, ok? Bye ;**** PALINKĖK SĖKMĖS (AŠ IŠ PROTO IŠSIKRAUSČIAU, KAIP DIENORAŠTIS GALI LINKĖT SĖKMĖS??)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą